karnietas

1 ×karniẽtas sm. (2), kar̃nietas (1) žr. karnetas: 1. O jau nūnai po čepčiukais, po naujais karnietais (d.) Mrk. Tavo karniẽtai nupuolė nuo galvos Krsn. Oi tik atpigo baltoj plotka, margiej karnietėliai Mrc. 2. Einam, mergaitės, pripinsim karnietų Dsm. Jau šitoj merga be kar̃nieto Vlk. Mergaitės parejo su karniẽtais ant galvos Vrn. Tai pripynėm karnietėlių iš geltonų gvaizdikėlių Vrn.